Užsispyrimas – tai savybė, būdinga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tačiau vaikų užsispyrimas ypač dažnai sukelia nemažai iššūkių tėvams ir globėjams. Vaiko nenoras nusileisti, nuolatiniai ribų bandymai, atsisakymas bendradarbiauti – visa tai gali tapti kasdienybe. Tai kelia klausimą: kaip bendrauti su užsispyrusiu vaiku, kad suaugusiojo žodžiai būtų išgirsti, o vaikas jaustųsi suprastas ir palaikomas?
Šiame straipsnyje rasite veiksmingus žingsnius, kurie gali padėti tėvams suvaldyti iššūkius bendraujant su užsispyrusiais vaikais.
- Ramybė yra raktas. Išlikti ramiam yra viena svarbiausių užduočių, kai bendraujate su užsispyrusiu vaiku. Įsivaizduokite ką nors malonaus: mėgstamo gėrimo skonį, atostogas ar gamtos vaizdą. Jei reikia, pamasažuokite smilkinius arba suskaičiuokite iki 10, 15 ar net 100. Jokiu būdu nekelkite balso ant vaiko, nes taip galite pakenkti ir jam, ir sau.
- Pasitraukite iš „konflikto zonos“. Ramiai nutraukite įtemptą situaciją: parodykite vaikui, kad galite valdyti savo emocijas ir esate pasiruošęs spręsti situaciją ramiai ir vaikui saugiai.
- Negėdykite vaiko. Bausmės viešai ar garsiai kritikuojant retai kada pasiekia norimą rezultatą. Nusiveskite vaiką į šoną ir ramiai aptarkite situaciją. Stenkitės, kad vaikas jaustųsi suprastas, o ne gėdinamas.
- Išsiaiškinkite „kodėl“. Sužinokite, kokia yra užsispyrimo priežastis. Dažnai vaikai taip elgiasi dėl baimės, nesaugumo jausmo ar tam tikrų poreikių, kurių negali išreikšti. Ramiai paklauskite vaiko, kas jį jaudina. Užsispyrę vaikai gali būti ypač jautrūs, todėl svarbu klausytis atidžiai ir be spaudimo.
- Užmegzkite akių kontaktą. Svarbu, kad vaikas jaustųsi išgirstas ir suprastas. Žiūrėkite jam į akis ir leiskite jam suprasti, kad esate šalia, pasiruošęs padėti.
- Išsiaiškinkite, kas veikia būtent su jūsų vaiku. Skirtingi vaikai nurimsta skirtingai: vieniems padeda dėmesio nukreipimas į įdomų vaizdą, kitiems – nedidelis pagalbos prašymas, pavyzdžiui, padėti tvarkytis. Išmokykite vaiką valdyti emocijas: padėkite jam išmokti atpažinti savo jausmus ir surasti būdus jiems išreikšti.
- Laikykitės savo žodžio. Jei minėjote galimą pasekmę, privalote ją įgyvendinti. Jei, pavyzdžiui, pažadėjote laikinai apriboti vaiko prieigą prie mėgstamo užsiėmimo, tesėkite šį pažadą. Tai parodo, kad jūsų žodžiai turi vertę ir yra rimti.
Papildoma įžvalga: Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį tėvai gali padaryti – tai sukurti ir puoselėti pagarbos ryšį su savo vaiku. Vaikai, kurie jaučiasi gerbiami ir vertinami, dažniausiai yra linkę labiau bendradarbiauti ir atviriau bendrauti. Taip pat svarbu, kad suaugusieji prisimintų, jog vaiko užsispyrimas nebūtinai yra neigiama savybė – kartais tai gali būti atkaklumo ir pasiryžimo ženklas, kuris ateityje gali tapti stipria charakterio savybe.
Tegu Jūsų šeimoje visada būna daugiau darnos ir supratimo,
Gitana
