Mažas vakaro ritualas, kuriantis didelį pasitikėjimą
Kartais visai nedaug reikia, kad vaikas pasijustų išgirstas, suprastas ir mylimas. Vienas iš tokių būdų – nedidelis vakaro ritualas, kurį galėtume pavadinti „Dienos apmąstymais“.
Tai labai graži ir prasminga praktika, padedanti stiprinti emocinį ryšį su vaiku, kurti tarpusavio pasitikėjimą ir mokyti atvirai kalbėti apie savo jausmus.
Pradėkite nuo savęs
Vakare, kai namuose nurimsta dienos šurmulys, o prieš miegą atsiranda akimirka pabūti kartu, pakvieskite vaiką pasikalbėti apie praėjusią dieną.
Pradėkite nuo savęs. Papasakokite, kas šiandien jums nutiko gero. Galbūt ryte išgėrėte skanios kavos, pakeliui į darbą išgirdote gražią dainą, kolega pasakė malonų žodį, o gal tiesiog džiaugėtės saulėta diena.
Vėliau pasidalykite ir tuo, kas jus nuliūdino ar sukėlė sunkesnių emocijų. Pavyzdžiui, galbūt pakeliui į darbą patekote į spūstį ir nerimavote, kad pavėluosite. O gal darbe laukė daugybė užduočių, todėl dienos pabaigoje jautėtės pavargę ir išsekę.
Žinoma, pasakojimus rinkitės atsižvelgdami į vaiko amžių ir emocinę brandą. Svarbiausia – kalbėti paprastai, nuoširdžiai ir suprantamai.
Kai vaikas mato, kad ir jūs dalijatės savo jausmais, neslepiate nei džiaugsmo, nei nusivylimo, jis pamažu mokosi, kad visos emocijos yra normalios ir apie jas galima kalbėtis.
Tikėtina, kad jūsų atvirumas paskatins ir vaiką pasidalyti tuo, kas nutiko jo dieną.
Kai vaikas pasidalija tuo, kas skaudina…
Ir štai čia prasideda viena svarbiausių šio vakaro ritualo dalių.
Galbūt vaikas papasakos apie nesėkmę, nusivylimą, konfliktą su draugu ar kitą įvykį, kuris jį nuliūdino.
Natūralu, kad tokiomis akimirkomis norisi iš karto pulti į pagalbą, viską išspręsti, apginti savo vaiką ir pasirūpinti, kad daugiau niekada netektų patirti nieko panašaus. Juk taip norisi apsaugoti savo mažylį nuo visų gyvenimo sunkumų!
Tačiau sustokite. Bent trumpam.
Šią akimirką vaikui nebūtinai reikia sprendimo. Jam pirmiausia reikia jūsų.
Jam reikia žinoti, kad jo jausmai svarbūs, kad jis gali būti liūdnas, nusivylęs ar supykęs ir dėl to nepraras jūsų meilės bei palaikymo.
Jeigu vaikas pasakoja, kad geriausia draugė jo nepakvietė kartu žaisti, neskubėkite aiškinti, kodėl taip nutiko, ieškoti kaltų ar patarinėti, kaip reikėtų elgtis kitą kartą.
Verčiau atsakykite:
„Suprantu, kaip tau buvo liūdna. Turbūt labai nemalonu, kai norisi žaisti kartu, o tavęs nepakviečia. Man irgi būtų skaudu.“
Kartais tokie paprasti žodžiai gali reikšti kur kas daugiau nei ilgi pamokymai ar patarimai.
Leiskite vaikui išsikalbėti. Neklausinėkite pernelyg daug, neanalizuokite kiekvienos smulkmenos ir neskubėkite pateikti savo išvadų. Patarimų duokite tik tuomet, kai vaikas pats jų prašo arba kai jų iš tiesų reikia.
Klausykitės, priimkite ir būkite šalia.
Jeigu vaikui patinka prisiglausti – apkabinkite. Jeigu jis nori tiesiog pabūti šalia, gerbkite ir tai. Parodykite, kad mylite jį ne tik tada, kai jis linksmas ir laimingas, bet ir tuomet, kai jam sunku.
Galite pasiūlyti kartu išgerti puodelį skanios, kvapnios arbatos, ramiai pasėdėti ir tarsi su ta šiluma paleisti dienos rūpesčius.
Jeigu pastebite, kad panašios situacijos kartojasi, prie jų galėsite sugrįžti kitą dieną. Tuomet, kai visi būsite pailsėję, ramiai aptarkite, kaip būtų galima kartu ieškoti sprendimo.
Tačiau prieš miegą nebūtina visko išspręsti.
Kartais svarbiausia – tiesiog išgirsti vienam kitą.
O dabar – apie tai, kas pradžiugino!
Kai vaikas pasidalijo savo sunkumais, pakvieskite jį papasakoti ir apie gražiausias dienos akimirkas.
Kas šiandien jį pradžiugino? Kas privertė nusišypsoti? Galbūt pavyko atlikti tai, kas anksčiau atrodė sunku? Gal draugas pasakė gražų žodį, mokytoja pagyrė, o gal pavyko pastatyti patį įspūdingiausią bokštą iš kaladėlių?
Leiskite vaikui pasidalyti visais savo džiaugsmais, net jeigu jums jie atrodo visai maži ar nereikšmingi.
Atminkite: tai, kas suaugusiajam gali atrodyti smulkmena, vaikui kartais yra visas mažas pasaulis.
Jeigu jis nori apie tai pasakoti, vadinasi, tai jam svarbu.
Džiaukitės kartu! Nuoširdžiai pasidžiaukite jo sėkme, pastebėkite pastangas, pasidalykite jo entuziazmu. Nebūtina kiekvieną kartą girti – kartais užtenka paprasto: „Kaip smagu!“, „Matau, kiek daug tau tai reiškė“ arba „Labai džiaugiuosi kartu su tavimi!“
Leiskite vaikui pajusti, kad jo džiaugsmas jums taip pat svarbus.
Užbaikite dieną šiluma
Šio vakaro ritualo pabaigai palikite tai, kas malonu ir šviesu. Pirmiausia pasikalbėkite apie tai, kas nuliūdino ar sukėlė sunkumų, o pabaigoje sugrįžkite prie gražių dienos akimirkų. Taip vaikas į miegą išsineš ne tik galimybę išsakyti savo rūpesčius, bet ir malonų prisiminimą, šilumą bei saugumo jausmą.
Ir žinote, kas šioje praktikoje gražiausia?
Jums nereikia būti tobulais tėvais. Nereikia kiekvieną vakarą turėti ypatingų klausimų ar išmintingų atsakymų. Nereikia net ilgų pokalbių. Kartais pakanka dešimties minučių, nuoširdaus žvilgsnio, atviro pokalbio ir apkabinimo.
Tokios akimirkos po truputį kuria labai svarbų pagrindą – vaiko pasitikėjimą jumis. Jis mokosi, kad gali ateiti pas jus ne tik su savo pergalėmis, bet ir su nusivylimais, baimėmis, abejonėmis ar liūdesiu.
Kad jam nereikia slėpti savo jausmų. Kad namuose jis visada ras žmogų, kuris išklausys, supras ir priims.
O galbūt vieną dieną, kai jūsų vaikas jau bus gerokai ūgtelėjęs, būtent šie paprasti vakaro pokalbiai taps vienais brangiausių jo vaikystės prisiminimų.
Nes artimas ryšys kuriamas ne per didelius darbus, o per mažas, kasdienes akimirkas, kuriose vaikui parodome: „Tu man svarbus. Man rūpi, kaip tu jautiesi. Aš visada esu šalia.“
Tegul jūsų namuose netrūksta šilumos, pasitikėjimo ir kvapnios arbatos puodelių
Gitana
