Straipsnis aktualus ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikams (3–10 m.), nes būtent šiuo laikotarpiu vaikai intensyviai mokosi socialinių normų, bendravimo ir konfliktų sprendimo.
Kodėl svetimi suaugusieji gali daryti pastabas jūsų vaikui?
Suaugusieji kartais sudrausmina vaiką dėl kelių pagrindinių priežasčių:
- Vaikas peržengė kito asmens ar jo vaiko ribas (pvz., šaukė, atėmė žaislą, stumdėsi);
- Suaugusysis mano, kad tokiu būdu pamokys vaiką;
- Jie yra įpratę komentuoti vaikų elgesį, nes mano, kad tai normalu.
Tačiau, kad ir kokia būtų priežastis, natūralu norėti „apginti“ savo vaiką. Ir tai yra teisinga! Tai daug geriau, nei pačiam gėdinti vaiką prieš kitus.
Ko nereikėtų daryti, jei svetimas suaugusysis sudrausmino jūsų vaiką?
Nereikia gėdytis savo vaiko elgesio. Vaikai mokosi per bandymus ir klaidas, ir jų veiksmai nebūtinai atspindi jūsų auklėjimo kokybę.
Neturėtumėte jausti kaltės, kad „blogai išauklėjote“ savo vaiką. Visi vaikai turi mokytis socialinių taisyklių ir natūralu, kad kartais jos būna pažeidžiamos.
Karštai ir piktai ginti savo vaiką, sukeliant konfliktą. Jūs esate protingas ir patyręs suaugęs žmogus, kuris turėtų parodyti vaikui, kaip tinkamai elgtis konfliktinėse situacijose.
Kaip reaguoti į tokią situaciją?
- Įvertinkite situaciją. Ar jūsų vaikas iš tiesų padarė kažką netinkamo? Ar pastaba buvo pagrįsta?
- Atsiprašykite, jei reikia. Jei vaikas iš tiesų netyčia nusižengė, galite mandagiai pasakyti: „Atsiprašau, jis tai padarė netyčia.“
- Padėkokite, jei pastaba buvo taktiška. Jei suaugusysis pasakė pastabą mandagiai ir pagrįstai, galite sureaguoti pozityviai: „Ačiū, suprantu.“
- Prisiimkite atsakomybę. Jei pastaba buvo per griežta ar netaktiška, galite mandagiai pasakyti: „Jei jums nepatinka mano vaiko elgesys, prašau pasakyti man.“
Kaip mokyti vaiką reaguoti, kai jį sudrausmina svetimas suaugusysis?
Svarbu, kad vaikas suprastų saugumo principus: suaugusieji sprendžia reikalus su suaugusiaisiais.
Išmokykite vaiką pasakyti:
„Dabar pakviesiu mamą/tėtį, ji/jis su jumis pasikalbės.“, „Mano mama yra šalia, galite su ja pasikalbėti.“
Tai padeda vaikui suprasti, kad jam nereikia jaustis kaltam ar pasimetusiam tokiomis aplinkybėmis.
Ar galima daryti pastabas svetimiems vaikams?
Taip, tačiau svarbu laikytis ribų. Mes turime teisę ginti savo vaiko ribas, bet negalime pažeisti svetimo vaiko ribų. Todėl pastabas reikėtų daryti labai mandagiai ir taktiškai. Svetimo vaiko barti, moralizuoti, liepti jam ką nors daryti ar auklėti – nepriimtina! Gerbkite kitus tėvus ir jų auklėjimo metodus. Jei jus labai erzina svetimo vaiko elgesys, kreipkitės į jo tėvus ir paprašykite jų pagalbos.
Papildoma įžvalga: Tėvai turėtų jaustis užtikrintai gindami savo vaiką, bet kartu svarbu mokyti vaiką, kaip tinkamai reaguoti į suaugusiųjų pastabas. Ramus, pagarbus ir aiškus bendravimas yra geriausias būdas spręsti tokias situacijas.
Su nuoširdžiu palinkėjimu įkvepiančiam ir artimam bendravimui,
Gitana
