Vaiko emociniai protrūkiai – natūrali jo raidos proceso dalis. Jie signalizuoja apie poreikius, su kuriais vaikas dar nesugeba susitvarkyti. Mūsų, tėvų, užduotis – padėti vaikui mokytis tinkamai reikšti emocijas ir rodyti pagarbų elgesį.
Šiandien noriu papasakoti apie 3 pagrindines klaidas, kurias tėvai daro vaikų isterijų metu. Šios klaidos griauna pasitikėjimu ir saugumu grįstus santykius tarp jūsų ir vaiko.
1. FIZINĖS BAUSMĖS.
Manau, visi žinote, kad mušti ar naudoti fizinę jėgą kategoriškai negalima – tai yra smurtas prieš vaiką, kuris VISADA traumuoja. Vaikas ima bijoti tokio tėvo, kuris auklėjimą grindžia baime, o ne pagarba. Suprantama, kad daugelis tėvų taip elgiasi dėl bejėgiškumo ar nuovargio, tačiau tai nėra pateisinimas. Yra kitų būdų, kurie leidžia pasiekti daug geresnių rezultatų!
2. GRASINIMAI.
„Jei nesiliausi, aš išeisiu, o tu liksi vienas!“ Paprastai šis metodas greitai suveikia, nes vienatvė – didžiausia biologinė vaiko baimė, susijusi su išgyvenimu. Todėl vaikas pasiruošęs padaryti bet ką, kad tik neliktų be tėvų. Tačiau augdamas jis supras, kad tai tik tušti grasinimai, vadinasi, mama meluoja – o jei meluoja, vadinasi, jos galima neklausyti.
3. KLAUSINĖJIMAS.
„Paaiškink, kodėl tu…?“ „Kodėl tu taip pasielgei?“ „Kaip tu galėjai…?“ ir pan. Emocinio protrūkio (isterijos) metu vaikas nesugeba adekvačiai mąstyti ir aiškiai atsakyti. Reikia prisiminti, kad vaikas iki 3–4 metų dar negali sudėlioti logiškų ryšių ir jų paaiškinti. Tokie klausimai neduos nieko, išskyrus dar didesnę vaiko isteriją ir tėvų susierzinimą.
Todėl, mieli tėveliai, nėra prasmės naudoti šių metodų – jie neveikia!
Papildoma įžvalga: Nepamirškite: vaikas mokosi stebėdamas jus. Jūsų kantrybė, ramybė ir gebėjimas suprasti jo emocijas yra pagrindas, kuris ugdo stiprų ir pasitikėjimu grįstą santykį. Kiekviena situacija – tai galimybė mokytis tiek jums, tiek vaikui. Tad nebijokite klysti – svarbiausia yra jūsų pastangos tobulėti ir augti kartu!
Tegu bendravimas būna Jūsų šeimos stiprybė,
Gitana
