Dažnai mūsų įsitikinimai apie emocijas formuojasi remiantis mitais arba klaidingomis prielaidomis, kurios gali trukdyti jas suprasti, išreikšti ir reguliuoti. Ypač tėvams, kurie nori padėti vaikams ugdyti emocinį intelektą, svarbu suvokti šiuos mitus ir išmokti juos paneigti. Žemiau pateikiu dažniausius mitus apie emocijas ir jų paneigimus, kurie gali būti aktualūs tiek jums, tiek jūsų vaikams.
- Egzistuoja tik vienas teisingas būdas reaguoti į situaciją.
Paneigimas: Nėra „vieno teisingo“ būdo reaguoti į situaciją – kiekvienas žmogus reaguoja savaip. Vaikams svarbu mokytis suprasti ir išreikšti savo jausmus, net jei jų reakcijos kartais būna netikėtos ar skiriasi nuo lūkesčių. - Leisti kitiems žinoti, ką jaučiu, yra silpnumo požymis.
Paneigimas: Pasidalinimas savo jausmais rodo drąsą ir gebėjimą užmegzti ryšį su kitais. Kai tėvai moko vaikus atvirumo, jie padeda jiems jaustis laisviau išreikšti emocijas ir susirasti palaikymo. - Neigiamos emocijos yra blogos ir griaunančios.
Paneigimas: Neigiamos emocijos, tokios kaip pyktis ar liūdesys, yra natūrali gyvenimo dalis. Jos gali padėti suprasti save ir kitus bei mokytis reaguoti į iššūkius sveiku būdu. Mokydami vaikus priimti visas emocijas, ugdome jų atsparumą. - Jausti emocijas reiškia prarasti savikontrolę.
Paneigimas: Emocijos yra žmogaus prigimties dalis, ir jos nebūtinai reiškia, kad žmogus praranda savikontrolę. Išmokę ekologiškai reikšti emocijas, tampame stipresni – tai vertinga perduoti vaikams kaip pavyzdį. - Kai kurios emocijos yra kvailos.
Paneigimas: Kiekviena emocija turi prasmę ir svarbą. Mokydami vaikus, kad nėra „kvailų“ emocijų, skatiname juos priimti save tokiais, kokie jie yra, be baimės būti nesuprastais. - Visos skausmingos emocijos yra blogo charakterio požymis.
Paneigimas: Skausmingos emocijos, kaip ir džiaugsmas ar meilė, yra natūralios. Jos nereiškia nei silpnumo, nei blogo charakterio. Tai – galimybė suprasti ir išspręsti sunkumus. - Jei aplinkiniai mano, kad mano emocijos yra netinkamos, vadinasi, neturėčiau jų jausti.
Paneigimas: Tik mes patys galime nuspręsti, kaip jaučiamės. Mokydami vaikus, kad jų emocijos yra vertingos, net jei kiti nesupranta, padedame jiems stiprinti pasitikėjimą savimi. - Kiti žmonės turi teisę spręsti, kaip turėčiau jaustis.
Paneigimas: Tik pats žmogus yra atsakingas už savo emocijas. Mokydami vaikus pasitikėti savo jausmais, ugdome jų gebėjimą būti savimi. - Skausmingos emocijos yra nesvarbios, jas reikia ignoruoti.
Paneigimas: Ignoruojant skausmingas emocijas, jos niekur nedingsta ir gali stiprėti. Mokydami vaikus kalbėti apie savo jausmus, padedame jiems juos suprasti ir geriau reguliuoti. - Jei stengsiuosi pakeisti savo emocijas, nebūsiu savimi.
Paneigimas: Tinkamai reikšti emocijas nereiškia jas slopinti ar keisti. Tai – gebėjimas išlikti savimi net esant sudėtingose situacijose. Auginant vaikus, svarbu skatinti juos mokytis sveikai reikšti emocijas. - Mano emocijos – tai aš.
Paneigimas: Emocijos yra tik mūsų išgyvenimų dalis. Mokydami vaikus, kad jie yra daugiau nei vien jų emocijos, padedame jiems atrasti stiprybę ir stabilumą. - Žmonės myli mane dėl mano emocijų.
Paneigimas: Mus myli už tai, kas esame, o ne vien dėl mūsų emocijų. Padėkime vaikams suprasti, kad svarbiausia yra jų elgesys ir vertybės. - Emocijos tiesiog kyla be jokios priežasties.
Paneigimas: Dažnai emocijos turi priežastį, net jei ji iš pirmo žvilgsnio neatrodo aiški. Skatinkime vaikus atidžiai stebėti savo jausmus ir juos tyrinėti.
Papildoma įžvalga: Emocinis raštingumas yra esminė tėvų ir vaikų tarpusavio supratimo dalis. Svarbu, kad tiek tėvai, tiek vaikai mokytųsi atpažinti, suprasti ir išreikšti savo emocijas be baimės ar gėdos. Paneigdami šiuos mitus, kuriame sveikesnį ir atviresnį požiūrį į emocijas ir jų vaidmenį mūsų gyvenime.
Su nuoširdžiu palinkėjimu įkvepiančiam ir artimam bendravimui,
Gitana
