Vaikai gali būti ir drąsūs, ir drovūs. Vieni lengvai mezga pokalbius, kitiems sunku atsakyti skriaudėjui ar prisistatyti naujiems žmonėms. Daugelį tėvų neramina, kai jų vaikas jaučiasi nedrąsiai, slepiasi už mamos net tada, kai su juo kalba maloni močiutė. Dažnai suaugusieji bando padrąsinti vaiką fraze: „Nebūk drovus, eik!“ Tačiau dažniausiai tokie žodžiai vaikams visai nepadeda atsiverti. Yra hipotezė, kad drovumas gali būti paveldimas, tačiau tiksliai nustatyti šį bruožą formuojančius veiksnius yra sudėtinga. Labiau tikėtina, kad jei tėvai patys yra kuklūs, nelinkę bendrauti ir nerodo vaikams atviro bendravimo pavyzdžio, vaikai taip pat užauga drovūs. Juk jie tiesiog kopijuoja savo artimiausią aplinką, nes kito pavyzdžio neturi.
Tačiau drovumą gali lemti ir kiti veiksniai:
- Tėvų nepasitenkinimas tuo, kad vaikas dar nėra išmokęs tam tikrų įgūdžių, kurių jis tiesiog negali įvaldyti būdamas mažas (pvz., savarankiškai užsirišti batraiščių ar taisyklingai laikyti šaukštą). Dėl to vaikas gali užsisklęsti savyje ir manyti, kad artimųjų meilę reikia „užsitarnauti“ tik gerais poelgiais.
- Nežinojimas, kaip elgtis įvairiose situacijose, kai tėvai nepaaiškino, kaip užmegzti pokalbį ar susipažinti su naujais žmonėmis. Tai gali sukelti stiprią bendravimo baimę vaikui, linkusiam į drovumą.
- Pernelyg griežta disciplina ir kontrolė, kai vaikui neleidžiama reikšti savo nuomonės, garsiai kalbėti, triukšmauti ar parodyti emocijų.
- Skirtingas berniukų ir mergaičių auklėjimas, dėl kurio vaikas nesupranta, kaip bendrauti su priešingos lyties žmonėmis.
Kaip padėti droviam vaikui?
♦️ Jei jūsų vaikas linkęs drovėtis, iš anksto paaiškinkite jam, kad einate į svečius, kur bus daug pažįstamų ir nepažįstamų žmonių, ir kad jie norės su juo pabendrauti („nes tu esi įdomus, šaunus, protingas, linksmas“ ir pan.).
♦️ Jei vaikas nenoriai sutinka eiti į svečius ar net šiek tiek bijo, nereikėtų prie visų sakyti, kad jis drovus. Geriau pasakyti: „Kai pats norėsi, galėsi pradėti bendrauti.“ Kai vaikas nejaučia spaudimo ir nebūna dėmesio centre, dažniausiai pats įsitraukia į žaidimus ar pokalbius.
♦️ Kad vaikas nesijaustų nejaukiai, galite suteikti jam nedidelių „užduočių“ – pavyzdžiui, padėti padengti stalą, atnešti servetėlių ar sudėti pagalvėles ant kėdžių.
♦️ Suaugusieji gali sušvelninti situaciją, jei žaismingai bendraus su vaiku – kalbės juokinga intonacija, mėgdžios personažus ir pan. Tačiau nereikėtų tiesiogiai uždavinėti klausimų ar, juo labiau, bučiuoti ar imti ant rankų be vaiko sutikimo.
♦️ Suteikite vaikui pasirinkimo laisvę, pavyzdžiui, valgyti su suaugusiais ar žaisti su vaikais.
Natūralu, kad norisi, jog vaikas būtų drąsus, iš karto prisijungtų prie kitų vaikų, aktyviai žaistų ir demonstruotų savo sugebėjimus. Tačiau drovumas – visiškai normali savybė, o kiekvienas vaikas yra unikalus, kaip ir mes visi. Todėl nereikia teisintis prieš kitus sakant: „Mano vaikas labai drovus…“
Papildoma įžvalga: Neskubinkite ir neverskite jo keistis – tiesiog priimkite ir mylėkite vaiką tokį, koks jis yra, nesvarbu, ar jis drąsus, ar drovus. Drovumas su laiku dažniausiai praeina. O jei ir ne – tai nėra trūkumas, tiesiog žmogaus savybė. Viskam savas laikas!
Su meile, padedančia šeimoms augti kartu,
Gitana, tėvų ir vaikų bendravimo gidė
