PASIKALBĖKITE SU VAIKU APIE LYTIŠKUMĄ

Jeigu jus ištinka šokas vien išgirdus žodžius „seksas“, „mirtis“ ar „skyrybos“, pirmiausia vertėtų pažvelgti į veidrodį ir pradėti treniruotis. Jei jums sunku ištarti žodį „penis“, bus sunku įtikinti vaiką, kad kalbėti apie kūną nėra gėda.

Apie tokias svarbias temas vaikai neturėtų mokytis iš svetimų žmonių, bendraamžių ar vyresnių vaikų. Pirmieji ir svarbiausi žmonės, su kuriais jie turi apie tai kalbėtis, esame mes – tėvai.

Prie šios temos man pačiai tenka sugrįžti ne pirmą kartą. Dar 2008 metais rašiau bakalauro darbą apie lytiškumo ugdymą mokykloje. Tuo metu tai buvo itin jautri tema – žmonės nenoriai apie ją kalbėjo, o surinkti duomenis buvo sudėtinga net naudojant anonimines anketas.

Per beveik du dešimtmečius situacija pasikeitė. Šiandien apie lytiškumą kalbama daugiau, viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų, informacijos ir specialistų įžvalgų. Tačiau praktikoje vis dar sutinku nemažai tėvų, kuriems ši tema kelia nejaukumą. Kai kurie vengia pokalbių apie kūną, brendimą ar santykius, tikėdamiesi, kad vaikas viską sužinos vėliau arba iš kitų šaltinių.

Vis dėlto vaikai klausimų turi nepriklausomai nuo to, ar mes pasiruošę į juos atsakyti. Todėl svarbu ne tiek žinoti visus atsakymus, kiek kurti aplinką, kurioje apie lytiškumą būtų galima kalbėtis atvirai, pagarbiai ir be gėdos.

Kaip kalbėtis su vaikais apie lytiškumą pagal amžių?

Pokalbis apie lytiškumą nėra vienkartinis įvykis. Tai nuoseklus procesas, vykstantis palaipsniui, atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą ir gebėjimą suprasti informaciją. Svarbiausia – atvirumas, pagarba, aiškumas ir jokios gėdos.

2–4 metų vaikai: kūno pavadinimai, ribos ir privatumas

Šiame amžiuje vaikai natūraliai domisi savo kūnu. Jie gali klausinėti apie kūno dalis, lyginti save su kitais ar tyrinėti savo kūną.

Ką svarbu pasakyti?

  • Naudokite tikrus anatominius pavadinimus – penis, makštis, sėklidės, krūtys. Venkite pravardžių, juokelių ar išgalvotų „vaikiškų“ žodžių.
  • Paaiškinkite, kad privačios kūno vietos yra tos, kurias dengia maudymosi kostiumėlis.
  • Mokykite, kad niekas neturi teisės liesti jų kūno be leidimo, išskyrus tam tikras situacijas, pavyzdžiui, kai padeda tėvai ar apžiūri gydytojas.
  • Kalbėkite apie kūno autonomiją: „Tavo kūnas priklauso tau“, „Tu gali pasakyti „ne“, jei kažkas tave liečia taip, kaip tau nepatinka.“
  • Paaiškinkite skirtumą tarp staigmenų ir paslapčių. Staigmena vėliau atskleidžiama ir džiugina, o paslaptis, kuri verčia jaustis nejaukiai, liūdnai ar išsigandus, neturi būti saugoma.

5–7 metų vaikai: kaip atsiranda kūdikiai, artumas ir sutikimas

Šiame amžiuje vaikai dažnai pradeda domėtis, kaip atsiranda kūdikiai, kaip jie auga mamos pilve ir kaip gimsta.

Ką svarbu pasakyti?

  • Paaiškinkite, kad kūdikis pradeda vystytis tada, kai susijungia vyro sėkla ir moters kiaušinėlis.
  • Galite sakyti: „Kai suaugę žmonės nusprendžia susilaukti vaiko, vyro sėkla susijungia su moters kiaušinėliu, ir tuomet pradeda augti kūdikis.“
  • Atsakykite į tiek klausimų, kiek vaikas užduoda. Nereikia pateikti daugiau informacijos, nei jis tuo metu prašo.
  • Kalbėkite apie asmeninę erdvę, pagarbą ir sutikimą: „Negalima liesti kito žmogaus kūno be jo leidimo.“
  • Priminkite, kad vaikas gali atsisakyti apsikabinti ar pabučiuoti net ir artimą giminaitį, jei tuo metu to nenori.

8–10 metų vaikai: brendimas, emociniai ryšiai ir meilė

Šiame amžiuje kai kurie vaikai jau pradeda bręsti. Jie pastebi kūno pokyčius, lygina save su bendraamžiais ir gali pirmą kartą išgirsti apie lytiškumą (seksą) iš draugų ar internete.

Ką svarbu pasakyti?

  • Paaiškinkite, kad seksas nėra vien biologinis veiksmas. Jis susijęs ir su artumu, pasitikėjimu, meile bei atsakomybe.
  • Kalbėkite apie brendimą: kūno plaukų augimą, menstruacijas, sėklos išsiskyrimą, balso pokyčius ir emocinius išgyvenimus.
  • Pabrėžkite, kad kiekvienas žmogus bręsta savo tempu ir visi šie pokyčiai yra natūrali raidos dalis.
  • Atsakykite į klausimus ramiai ir pagarbiai, nejuokaudami ir nesmerkdami.
  • Aptarkite, kas yra sveiki santykiai, pagarba, asmeninės ribos ir privati informacija.
  • Pradėkite kalbėti apie saugumą internete. Paaiškinkite, kad internete galima pamatyti vaizdų ar informacijos, kuri gali gluminti, išgąsdinti ar suklaidinti. Vaikas turi žinoti, kad visada gali ateiti pas jus ir apie tai pasikalbėti.

11–13 metų paaugliai: seksas, atsakomybė ir santykiai

Paauglystė – laikotarpis, kai atsiranda romantiniai jausmai, didėja susidomėjimas santykiais ir seksualumu. Dauguma paauglių anksčiau ar vėliau susidurs su seksualinio pobūdžio turiniu internete, todėl jiems ypač svarbu gauti patikimą informaciją iš suaugusiųjų.

Ką svarbu pasakyti?

  • Kalbėkite apie seksualinius jausmus ir paaiškinkite, kad jie yra natūrali žmogaus raidos dalis.
  • Aptarkite saugų seksą, kontracepciją, lytiškai plintančias infekcijas ir atsakomybę už savo sprendimus.
  • Pabrėžkite, kad seksas turi vykti tik abipusiu sutikimu, su pagarba, atsakomybe ir emociniu brandumu.
  • Kalbėkite apie spaudimą iš bendraamžių ir gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus.
  • Paaiškinkite, kad pornografija neatspindi realių santykių, emocijų ar seksualinio gyvenimo. Tai sukurta pramogai, todėl neturėtų būti pagrindinis informacijos šaltinis apie seksą ar santykius.

Patarimai tėvams: 

  • Kalbėkitės dažnai ir palaipsniui. Vienas pokalbis neatsakys į visus klausimus.
  • Jei nežinote, kaip atsakyti, būkite sąžiningi: „Tai svarbus klausimas. Leisk man pagalvoti, kaip tau geriausiai tai paaiškinti.“
  • Jei vaikas užduoda jautrų klausimą viešoje vietoje, jo negėdinkite. Galite pasakyti: „Tai geras klausimas. Grįžę namo apie tai ramiai pasikalbėsime.“
  • Kurkite saugų ir atvirą ryšį. Vaikas turi žinoti, kad gali jums užduoti bet kokį klausimą ir nebus išjuoktas ar pasmerktas.
  • Atminkite, kad vaikai mokosi ne tik iš mūsų žodžių, bet ir iš mūsų reakcijų. Jei į klausimus reaguosime ramiai, jie supras, kad šios temos yra natūrali gyvenimo dalis.
  • Jei jums patiems sunku kalbėti apie lytiškumą, pasinaudokite knygomis, specialistų konsultacijomis ar paskaitomis, kurios padės pasiruošti šiems pokalbiams.

Papildoma įžvalga. Svarbiausia ne pasakyti viską iš karto. Svarbiausia, kad vaikas žinotų: kai jam kyla klausimų, jis visada gali ateiti pas jus ir gauti sąžiningą, jo amžių atitinkantį atsakymą.

Kad kiekvienas pokalbis būtų artinantis,

Gitana