Jau apie šešerius metus nagrinėju emocijų ir santykių dinamiką ir matau, kaip subtilus bei kartais nepastebimas emocinis smurtas gali rimtai pakenkti žmogaus psichologinei sveikatai. Ir pati esu taikiusi ne vieną iš šių žemiau nurodytų būdų, net nesąmoningai, tačiau pradėjusi gilintis į šią temą, juos išmokau atpažinti ir pašalinti iš savo gyvenimo. Dažnai šios manipuliacijos atrodo kaip kasdieniai bendravimo būdai, tačiau jos gali palaipsniui pažeisti mūsų savivertę ir pasitikėjimą savimi. Todėl labai svarbu atpažinti tokius elgesio modelius ir išmokti su jais kovoti. Šiame straipsnyje pasidalinsiu penkiais dažniausiai pasitaikančiais emocinio smurto būdais bei patarimais, kaip juos atpažinti ir įveikti.
- Minčių skaitymas
Jūs išsakote partneriui, kas jums nepatinka santykiuose. Atsakydamas jis ima aiškinti tikrąją jūsų nepasitenkinimo priežastį: galbūt jums PMS, galbūt tai kalba jūsų praeities traumos. Jūs bandote paaiškinti, kad partneris jus neteisingai suprato, ilgai aiškinatės tikrąsias priežastis, kartais net sutinkate, kad tam tikri veiksniai galėjo turėti įtakos. Tačiau problemos, dėl kurių kilo konfliktas, lieka neišspręstos.
Sprendimas:
Pabrėžkite, kad tik jūs žinote, ką jaučiate ar galvojate. Priminkite, kad esate veiksnus žmogus ir galite pasitikėti savo jausmais bei mintimis. Paprašykite partnerio grįžti prie konflikto esmės, o ne nukreipti pokalbį į šalį.
- Atsakymų filtravimas
Kaip tai atrodo?
Pavyzdinis dialogas:
– Ką valgysi vakarienei?
– Bulvytes.
– Kodėl vakar tu vėl grįžai vėlai?
– Aš buvau su draugais. Beje, tėtis prašė, kad savaitgalį pas jį užsuktume, o bulvytes valgysiu su silkute.
Jūs bandote gauti atsakymą į svarbų klausimą, tačiau partneris jo vengia, keisdamas pokalbio temą. Kiekvieną kartą, kai bandote grįžti prie svarbios problemos, jis kaltina jus dėl „perdėto jautrumo“ ir „nesibaigiančių priekaištų“.
Sprendimas:
Reikalaukite aiškaus atsakymo į jums rūpimą klausimą ir neleiskite pokalbiui nukrypti į šalį.
- Nuvertinimas
Jūs išsakote partneriui savo nepasitenkinimą dėl santykių. Atsakydamas jis sako, kad jūsų problema neverta nerimo. Jūs bandote įrodyti, kad problema iš tikrųjų svarbi. Galimos pasekmės: sumišimas, kaltė, gėda, nuoskauda, pyktis ant savęs.
Sprendimas:
Tvirtai laikykitės savo teisės savarankiškai vertinti savo emocijų svarbą ir reakcijų adekvatumą.
- Gaslightingas (realybės iškraipymas)
Paprasta forma: Jūs išsakote savo jausmus dėl partnerio elgesio, tačiau jis atsako, kad to elgesio nebuvo, tarsi jums „pasivaideno“. Tai paprastas bandymas ignoruoti jūsų realybę.
Sudėtinga forma: Jūs išsakote nepasitenkinimą dėl partnerio elgesio, o jis pradeda tvirtinti, kad jūsų jausmai neteisingi ir net pateikia sudėtingus paaiškinimus arba neigiamai interpretuoja jūsų veiksmus, kad pabandytų pasukti situaciją kita linkme.
Pavyzdys (paprasta forma):
Jūs sakote partneriui, kad jums nepatiko, jog jis vėl pamiršo jūsų planus. Atsakymas: „Tu tik išsigalvoji, nieko tokio nebuvo.“
Partneris tiesiog bando išvengti atsakomybės, sakydamas, kad problema neegzistuoja, o jūsų jausmai yra klaidingi.
Pavyzdys (sudėtinga forma):
Jūs sakote partnerei, kad jums nepatiko, jog ji flirtavo su jūsų geriausiu draugu. Atsakymas: „Aš tik pabendravau su juo, tai nieko tokio, ir gal tu tiesiog nesupranti, kad jis su manimi tik draugauja. Tu visada būni nepatenkintas, kai aš šypsausi ir kalbu su kitais vyrais.“
Čia partnerė ne tik iškraipo faktus, bet ir bando suversti kaltę jums, tvirtindama, kad jūsų jausmai yra per daug jautrūs ir nepagrįsti.
Sprendimas:
Priminkite sau, kad jūsų jausmai yra svarbūs ir kad turite teisę reaguoti į tai, kas jus trikdo. Jūsų reakcija yra pagrįsta jūsų tikrove ir emocijomis, todėl neturite jaustis kalti dėl savo jausmų.
- Aukos vaidmens prisiėmimas
Jūs išsakote partneriui, kad jis neįvykdė duoto pažado. Atsakydamas jis sako, kad jam labai sunku dėl jūsų priekaištų. Jūs imate teisintis, aiškinti savo nepasitenkinimo priežastis ir, užuot sprendę situaciją, imate rūpintis partnerio jausmais.
Sprendimas:
Aiškiai pasakykite, kad kaltė yra natūralus jausmas, kai žmogus nesilaiko savo įsipareigojimų, ir jūs neprisiimate atsakomybės padėti partneriui susidoroti su jo kalte.
Svarbu atsiminti:
- Jei partneris naudoja šias taktikas, tai dar nereiškia, kad jis yra narcizas, psichopatas ar smurtautojas (nors gali būti). Svarbu atkreipti dėmesį į tokių veiksmų dažnumą, sistemingumą ir partnerio vidinę poziciją.
- Konfliktas nėra smurtas. Smurtas prasideda tada, kai jūsų ribos yra peržengiamos prievarta. Prievarta nebūtinai reiškia atvirą pasipriešinimą – kartais pakanka priklausomybės vienos pusės nuo kitos.
- Santykiai be konfliktų – utopija. Emocinis smurtas dažnai atsiranda ten, kur bandoma išvengti atvirų diskusijų ir konfliktų.
Papildoma įžvalga: Sveikas bendravimas grindžiamas pagarba, empatija ir aiškia komunikacija. Jei pastebite, kad šie elgesio modeliai nuolat kartojasi jūsų santykiuose, verta apsvarstyti, ar jie yra jums naudingi ir kaip galite juos keisti. Stipri savivertė ir aiškios ribos – tai jūsų ginklai prieš emocinį smurtą.
Tegu bendravimas būna Jūsų šeimos stiprybė,
Gitana
