Vieną rytą atsibundi ir viskas kaip visada: gamini pusryčius, planuoji darbus, galvoji, kaip suspėti į visus susitikimus. Ir staiga į virtuvę įžengia tavo vaikas su… ūsais. Tikrais. Tamsiais, net šiek tiek garbanotais. Balsas – žemas, netgi vyriškas. Jis pažvelgia į tave miegančiomis akimis ir vyrišku balsu paklausia:
– Ar liko vakarienės nuo vakaro?
Ir tada supranti: prasidėjo. Tavo vaikas tampa paaugliu. O kartu prasideda ir visi „prieskoniai“ – emocijų audros, keisti klausimai, pasimetimas, kartais net… labai ryškūs kvapai.
Kai po namus vaikšto pasikeitęs kambariokas
Staiga tavo namuose apsigyvena nauja būtybė. Jos rankos kažką vis numeta, kojos nebepataiko į batus, pirktus vos prieš kelis mėnesius. Ji nori tik dviejų dalykų: miegoti ir valgyti. Ir dar – ji kvepia. Tik ne taip, kaip kvepia mažas vaikas.
Tačiau labiausiai stulbina ne fiziniai, o emociniai pokyčiai. Vakar viskas buvo gerai, šiandien – visiškai kitaip. Vieną dieną jis tave apkabina, kitą užsidaro kambaryje su užrakintomis durimis. Atrodo, tarsi kasdien jungtum iš naujo paleidžiamą kompiuterį be išsaugotų nustatymų. Jokios garantijos. Niekuo.
Klausimai, kurie neduoda ramybės
- Kas man pakeitė vaiką?
- Kiek tai truks?
- Kaip tai ištverti?
- O svarbiausia – ką daryti man, kaip tėvui ar mamai?
Jeigu bent vienas iš šių klausimų skamba pažįstamai, kvėpuokite ramiai. Jūs tikrai ne vieni. Galite net nusijuokti, atsidusti ar pasiguosti draugei. O dabar – keli pastebėjimai iš patirties.
- Kas pakeitė mano vaiką?
Nieks. Jis – tas pats. Tik dabar jam skauda. Skauda augti. Todėl jis slepiasi už ekranų, naujų draugų ar kartais už arogancijos kaukės. Jis virsta suaugusiuoju – o tai, kaip ir gimimas, niekada nebūna be skausmo.
- Kiek tai truks?
Mokslininkai šiandien paauglystę skaičiuoja iki pat 21-erių. Taip ilgai formuojasi atsakomybė, savarankiškas mąstymas, sprendimų priėmimas.
O jūs patys – tikrai jau ten? Ar vis dar mokotės?
- Ką daryti?
My-lė-ti.
Prisiminkite Eglę žalčių karalienę? Meilė joje buvo stipri, bet pažado sulaužymas sugriauna viską. Paaugliui svarbiausia žinoti, kad jūs jo neišduosite, kad būsite šalia net tada, kai jis pats maištauja ar atrodo užsidaręs. Paauglys išgyvena savo kovą, ieško tapatybės. Jeigu jam trūksta meilės ir priėmimo – griūna viskas.
Auklėti – jau per vėlu. Viską, ką galėjote, jūs jam jau įdėjote. Dabar jo eilė bandyti, klysti, mokytis iš klaidų. Kuo labiau spausite – tuo stipresnis bus pasipriešinimas.
- Laikas pasirūpinti savimi
Paauglys namuose – tai ne tik iššūkis, bet ir galimybė. Laikas atsisukti į save. Ne tik į manikiūrą ar sporto klubą, bet į gilesnius dalykus: vertybes, prasmę, kasdienius pasirinkimus.
Ar pats mėgsti savo darbą?
Ar laikaisi taisyklių, kurių reikalauji iš vaiko: apie pagarbą, sąmoningumą, mitybą?
Vaikas tavęs neklauso – jis stebi. Vertybės perduodamos ne žodžiais, o pavyzdžiu. Jos persiduoda kaip virusas – tik šį kartą gerasis.
Papildoma įžvalga: Paauglys namuose tai galimybė visai šeimai atrasti vieniems kitus iš naujo. Tarsi paspaustume „restartą“ santykiuose. Ne visada sekasi, bet kiekviena diena su juo primena: augame drauge, ir tai yra didžiausia dovana.
Šiltai skatindama šeimas atrasti artimesnį ryšį,
Gitana
