Vaikui gyvybiškai svarbu žinoti, kad jis daro įtaką jums. Kaip?
Emociškai.
Jam svarbu matyti, kad jūsų jausmai ir elgesys priklauso nuo jo: kad šypsotės dėl jo veiksmų, džiaugiatės, didžiuojatės juo, jaučiate švelnumą ir panašiai. Jeigu tokios patirties per mažai, vaikas gali pradėti daryti įtaką neigiamai: pykdyti, erzinti, gąsdinti. Tai gali būti jo būdas gauti labai reikalingo jam šio momentu dėmesio.
Kodėl?
Taip jis gauna savotišką „kokteilį“ svarbių elementų psichinei raidai.
Jausmai – tai kažkas nesuprantama, kas vyksta mano viduje. Tačiau čia jie ATSISPINDI mamos (ar tėčio) emocijose, ir aš fiziškai galiu juos pastebėti. Tai reiškia: aš esu, egzistuoju, mano jausmai yra tikri, jie suprantami ir gali padėti bendrauti su artimais žmonėmis.
Aš esu svarbus mamai (tėčiui ar kitam prisirišimo objektui). Aš galiu ją paveikti, tarsi ja „valdyti“, būti jos viduje. Tai itin svarbus patvirtinimas, kad ji mane myli, domisi manimi, mane priima. Kad aš jai esu svarbus.
Štai kodėl svarbu, kad tėvai ar artimi žmonės sąmoningai parodytų vaikui jo svarbą. Bendraujant reikėtų nebijoti išreikšti emocijų – šypsotis, apkabinti, pagirti, parodyti, kad vaiko veiksmai kelia džiaugsmą ar jaudulį. Toks santykis suteikia vaikui ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir ugdo jo gebėjimą suprasti kitus bei kurti tvirtus ryšius su aplinkiniais. Kai vaikas jaučia, kad yra svarbus ir gali paveikti savo artimuosius, jis pradeda kurti pozityvų ir saugų pasaulio vaizdą, kuriame jo jausmai yra vertingi, o jis pats – mylimas ir reikalingas.
Papildoma įžvalga: Nepamirškite: kiekviena šypsena, kiekvienas padrąsinantis žvilgsnis ar švelnus apkabinimas – tai investicija į jūsų vaiko psichologinę gerovę ir laimingą ateitį.
Linkėdama harmonijos ir džiaugsmo šeimos santykiuose,
Gitana, tėvų ir vaikų bendravimo gidė
