Kai suaugęs žmogus atsisėda į vaiko akių lygį, jis siunčia labai aiškų signalą: „Aš nesiruošiu moralizuoti, noriu kalbėtis.“ Tai kvietimas į dialogą, o ne į monologą. Taip vaikas supranta, kad tėvai pasiruošę ne tik kalbėti, bet ir įsiklausyti.
Kūno kalbos svarba
Vaiko emocijos dažniausiai atsispindi kūno kalboje: nuleista galva, pečiai, žvilgsnis žemyn. Jeigu tokiu momentu tėvai stovi, vaikas dažnai žiūri į viršų iš po antakių. Toks žvilgsnis nesąmoningai suvokiamas kaip konfrontacija, net jei konflikto iš tikrųjų nėra. Be to, nuolat klausytis pakėlus galvą fiziškai nepatogu – tai tik didina įtampą.
Artumas ir supratimas
Atsisėdę į vaiko akių lygį, tėvai rodo, kad nori suprasti, o ne tik nurodinėti. Toks bendravimo būdas:
- padeda geriau pastebėti vaiko emocijas,
- stiprina artumą,
- ugdo pasitikėjimą,
- skatina vaiką atviriau dalintis savo išgyvenimais.
Kada būtina „bendrauti iš viršaus“?
Yra situacijų, kai bendravimas „iš viršaus į apačią“ yra neišvengiamas – pavyzdžiui, kai reikia greitai reaguoti į pavojų, susijusį su vaiko gyvybe ar sveikata. Tokiais atvejais svarbiausia yra greitas sprendimas. Tačiau kasdieniuose pokalbiuose daug efektyviau rinktis bendravimą „akis į akį“.
Praktiniai patarimai tėvams
Pokalbio metu pritūpkite arba atsisėskite – taip parodysite vaikui, kad esate pasiruošę jį išgirsti.
Žiūrėkite vaikui į akis, bet nepersistenkite – svarbiausia švelnus, palaikantis žvilgsnis.
Naudokite ramią kūno kalbą – atpalaiduoti pečiai, atvira poza padeda vaikui jaustis saugiai.
Nepamirškite šypsenos – ji iš karto sumažina įtampą ir kuria pasitikėjimo atmosferą.
Bendraudami „akis į akį“, tėvai sukuria santykį, pagrįstą pagarba, supratimu ir artumu.
Papildoma įžvalga. Vaikai mokosi pasaulį pažinti per mūsų elgesį. Kai atsisėdame į jų akių lygį, mes ne tik palengviname pokalbį, bet ir parodome labai svarbią gyvenimo pamoką – visi žmonės yra verti pagarbos, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar dydžio. Toks elgesys ilgainiui formuoja vaiko savivertę: jis išmoksta, kad jo nuomonė svarbi, kad jis gali būti išgirstas ir priimtas. Todėl nusileidimas iki vaiko akių lygio nėra tik bendravimo technika. Tai – investicija į jo pasitikėjimą savimi, gebėjimą bendrauti ir kurti pagarbius santykius ateityje.
Linkėdama šilumos ir darnos Jūsų šeimai,
Gitana
